negaminančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

negaminančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negaminantis, mot. g. negaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negaminąs, negaminantis	negaminą, negaminantys	negaminanti	negaminančios	-	negaminą
kilm.	negaminančio	negaminančių	negaminančios	negaminančių	-	-
naud.	negaminančiam	negaminantiems, negaminantiem	negaminančiai	negaminančioms, negaminančiom	-	-
gal.	negaminantį	negaminančius	negaminančią	negaminančias	-	-
įnag.	negaminančiu	negaminančiais	negaminančia	negaminančiomis	-	-
viet.	negaminančiame, negaminančiam	negaminančiuose, negaminančiuos	negaminančioje, negaminančioj	negaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negaminantysis	negaminantieji	negaminančioji	negaminančiosios	-	-
kilm.	negaminančiojo	negaminančiųjų	negaminančiosios	negaminančiųjų	-	-
naud.	negaminančiajam	negaminantiesiems	negaminančiajai	negaminančiosioms	-	-
gal.	negaminantįjį	negaminančiuosius	negaminančiąją	negaminančiąsias	-	-
įnag.	negaminančiuoju	negaminančiaisiais	negaminančiąja	negaminančiosiomis	-	-
viet.	negaminančiajame	negaminančiuosiuose	negaminančiojoje	negaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negaminantis, mot. g. negaminanti.
• Skiemenys: ne-ga-mi-nan-čiu

negaminančiu

1. tas, kuris negamina

Etimologija

<= negaminti, negamina, negamino <= ne- + gaminti, gamina, gamino

---