negaminti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

negaminti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: negaminti, negamina, negamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	negaminu	negaminau	negamindavau	negaminsiu
tu	negamini	negaminai	negamindavai	negaminsi
jis, ji	negamina	negamino	negamindavo	negamins
mes	negaminame, negaminam	negaminome, negaminom	negamindavome, negamindavom	negaminsime, negaminsim
jūs	negaminate, negaminat	negaminote, negaminot	negamindavote, negamindavot	negaminsite, negaminsit
jie, jos	negamina	negamino	negamindavo	negamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	negaminčiau		negamintumėme, negamintumėm, negamintume
2 asm.	negamintumei, negamintum		negamintumėte, negamintumėt
3 asm.	negamintų		negamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		negaminkime, negaminkim
2 asm.	negaminki, negamink		negaminkite, negaminkit
3 asm.	tenegamina, tenegaminie		tenegamina, tenegaminie

• žr. pagr. f. negaminti, negamina, negamino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: negaminąs, negaminantis, negaminanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: negaminęs, negaminusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: negamindavęs, negamindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: negaminsiąs, negaminsiantis, negaminsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: negaminamas, negaminama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: negamintas, negaminta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: negaminsimas, negaminsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: negamintinas, negamintina.
• taip pat žr. pdlv.: negaminant, negaminus, negamindavus, negaminsiant.
• taip pat žr. psdlv.: negamindamas, negamindama.
• taip pat žr. bdn.: negaminte, negamintinai.
• Skiemenys: ne-ga-min-ti

negaminti

1. priešingas veiksmas veiksmui: gaminti.

Etimologija

<= ne- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    negaminti: bendrai

gaminti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    negaminti: Išvestiniai žodžiai

negaminimas (lt) (vyr. g.) negamintojas (lt) (vyr. g.)

negamintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  negaminti: bendrai

---

Dalyvis

negaminti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. negamintas, mot. g. negaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negamintas	negaminti	negaminta	negamintos	negaminta	-
kilm.	negaminto	negamintų	negamintos	negamintų	-	-
naud.	negamintam	negamintiems	negamintai	negamintoms	-	-
gal.	negamintą	negamintus	negamintą	negamintas	-	-
įnag.	negamintu	negamintais	negaminta	negamintomis	-	-
viet.	negamintame	negamintuose	negamintoje	negamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	negamintasis	negamintieji	negamintoji	negamintosios	-	-
kilm.	negamintojo	negamintųjų	negamintosios	negamintųjų	-	-
naud.	negamintajam	negamintiesiems	negamintajai	negamintosioms	-	-
gal.	negamintąjį	negamintuosius	negamintąją	negamintąsias	-	-
įnag.	negamintuoju	negamintaisiais	negamintąja	negamintosiomis	-	-
viet.	negamintajame	negamintuosiuose	negamintojoje	negamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. negamintas, mot. g. negaminta.
• Skiemenys: ne-ga-min-ti

negaminti

1. tas, kurį negamino

Etimologija

<= negaminti, negamina, negamino <= ne- + gaminti, gamina, gamino

---