neišjaudinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudinamas, mot. g. neišjaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinamas	neišjaudinami	neišjaudinama	neišjaudinamos	neišjaudinama	-
kilm.	neišjaudinamo	neišjaudinamų	neišjaudinamos	neišjaudinamų	-	-
naud.	neišjaudinamam	neišjaudinamiems	neišjaudinamai	neišjaudinamoms	-	-
gal.	neišjaudinamą	neišjaudinamus	neišjaudinamą	neišjaudinamas	-	-
įnag.	neišjaudinamu	neišjaudinamais	neišjaudinama	neišjaudinamomis	-	-
viet.	neišjaudinamame	neišjaudinamuose	neišjaudinamoje	neišjaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinamasis	neišjaudinamieji	neišjaudinamoji	neišjaudinamosios	-	-
kilm.	neišjaudinamojo	neišjaudinamųjų	neišjaudinamosios	neišjaudinamųjų	-	-
naud.	neišjaudinamajam	neišjaudinamiesiems	neišjaudinamajai	neišjaudinamosioms	-	-
gal.	neišjaudinamąjį	neišjaudinamuosius	neišjaudinamąją	neišjaudinamąsias	-	-
įnag.	neišjaudinamuoju	neišjaudinamaisiais	neišjaudinamąja	neišjaudinamosiomis	-	-
viet.	neišjaudinamajame	neišjaudinamuosiuose	neišjaudinamojoje	neišjaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudinamas, mot. g. neišjaudinama.
• Skiemenys: ne-iš-jau-di-na-muo-ju

neišjaudinamuoju

1. tas, kurį neišjaudina

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---