neišjaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišjaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišjaudinęs, mot. g. neišjaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinęs	neišjaudinę	neišjaudinusi, neišjaudinus	neišjaudinusios	-	neišjaudinę
kilm.	neišjaudinusio	neišjaudinusių	neišjaudinusios	neišjaudinusių	-	-
naud.	neišjaudinusiam	neišjaudinusiems	neišjaudinusiai	neišjaudinusioms	-	-
gal.	neišjaudinusį	neišjaudinusius	neišjaudinusią	neišjaudinusias	-	-
įnag.	neišjaudinusiu	neišjaudinusiais	neišjaudinusia	neišjaudinusiomis	-	-
viet.	neišjaudinusiame	neišjaudinusiuose	neišjaudinusioje	neišjaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišjaudinusysis	neišjaudinusieji	neišjaudinusioji	neišjaudinusiosios	-	-
kilm.	neišjaudinusiojo	neišjaudinusiųjų	neišjaudinusiosios	neišjaudinusiųjų	-	-
naud.	neišjaudinusiajam	neišjaudinusiesiems	neišjaudinusiajai	neišjaudinusiosioms	-	-
gal.	neišjaudinusįjį	neišjaudinusiuosius	neišjaudinusiąją	neišjaudinusiąsias	-	-
įnag.	neišjaudinusiuoju	neišjaudinusiaisiais	neišjaudinusiąja	neišjaudinusiosiomis	-	-
viet.	neišjaudinusiajame	neišjaudinusiuosiuose	neišjaudinusiojoje	neišjaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišjaudinęs, mot. g. neišjaudinusi.
• Skiemenys: ne-iš-jau-di-nu-sių-jų

neišjaudinusiųjų

1. tas, kuris neišjaudino

Etimologija

<= neišjaudinti, neišjaudina, neišjaudino <= ne- + išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---