neišmąstančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstantis, mot. g. neišmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstąs, neišmąstantis	neišmąstą, neišmąstantys	neišmąstanti	neišmąstančios	-	neišmąstą
kilm.	neišmąstančio	neišmąstančių	neišmąstančios	neišmąstančių	-	-
naud.	neišmąstančiam	neišmąstantiems, neišmąstantiem	neišmąstančiai	neišmąstančioms, neišmąstančiom	-	-
gal.	neišmąstantį	neišmąstančius	neišmąstančią	neišmąstančias	-	-
įnag.	neišmąstančiu	neišmąstančiais	neišmąstančia	neišmąstančiomis	-	-
viet.	neišmąstančiame, neišmąstančiam	neišmąstančiuose, neišmąstančiuos	neišmąstančioje, neišmąstančioj	neišmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstantysis	neišmąstantieji	neišmąstančioji	neišmąstančiosios	-	-
kilm.	neišmąstančiojo	neišmąstančiųjų	neišmąstančiosios	neišmąstančiųjų	-	-
naud.	neišmąstančiajam	neišmąstantiesiems	neišmąstančiajai	neišmąstančiosioms	-	-
gal.	neišmąstantįjį	neišmąstančiuosius	neišmąstančiąją	neišmąstančiąsias	-	-
įnag.	neišmąstančiuoju	neišmąstančiaisiais	neišmąstančiąja	neišmąstančiosiomis	-	-
viet.	neišmąstančiajame	neišmąstančiuosiuose	neišmąstančiojoje	neišmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstantis, mot. g. neišmąstanti.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-tan-čioj

neišmąstančioj

1. ta, kuri neišmąsto

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---