neišmąstomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstomas, mot. g. neišmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstomas	neišmąstomi	neišmąstoma	neišmąstomos	neišmąstoma	-
kilm.	neišmąstomo	neišmąstomų	neišmąstomos	neišmąstomų	-	-
naud.	neišmąstomam	neišmąstomiems	neišmąstomai	neišmąstomoms	-	-
gal.	neišmąstomą	neišmąstomus	neišmąstomą	neišmąstomas	-	-
įnag.	neišmąstomu	neišmąstomais	neišmąstoma	neišmąstomomis	-	-
viet.	neišmąstomame	neišmąstomuose	neišmąstomoje	neišmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstomasis	neišmąstomieji	neišmąstomoji	neišmąstomosios	-	-
kilm.	neišmąstomojo	neišmąstomųjų	neišmąstomosios	neišmąstomųjų	-	-
naud.	neišmąstomajam	neišmąstomiesiems	neišmąstomajai	neišmąstomosioms	-	-
gal.	neišmąstomąjį	neišmąstomuosius	neišmąstomąją	neišmąstomąsias	-	-
įnag.	neišmąstomuoju	neišmąstomaisiais	neišmąstomąja	neišmąstomosiomis	-	-
viet.	neišmąstomajame	neišmąstomuosiuose	neišmąstomojoje	neišmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstomas, mot. g. neišmąstoma.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-to-mą-ja

neišmąstomąja

1. ta, kurią neišmąsto

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---