neišmąstydavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmąstydavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmąstydavęs, mot. g. neišmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstydavęs	neišmąstydavę	neišmąstydavusi, neišmąstydavus	neišmąstydavusios	-	neišmąstydavę
kilm.	neišmąstydavusio	neišmąstydavusių	neišmąstydavusios	neišmąstydavusių	-	-
naud.	neišmąstydavusiam	neišmąstydavusiems	neišmąstydavusiai	neišmąstydavusioms	-	-
gal.	neišmąstydavusį	neišmąstydavusius	neišmąstydavusią	neišmąstydavusias	-	-
įnag.	neišmąstydavusiu	neišmąstydavusiais	neišmąstydavusia	neišmąstydavusiomis	-	-
viet.	neišmąstydavusiame	neišmąstydavusiuose	neišmąstydavusioje	neišmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstydavusysis	neišmąstydavusieji	neišmąstydavusioji	neišmąstydavusiosios	-	-
kilm.	neišmąstydavusiojo	neišmąstydavusiųjų	neišmąstydavusiosios	neišmąstydavusiųjų	-	-
naud.	neišmąstydavusiajam	neišmąstydavusiesiems	neišmąstydavusiajai	neišmąstydavusiosioms	-	-
gal.	neišmąstydavusįjį	neišmąstydavusiuosius	neišmąstydavusiąją	neišmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	neišmąstydavusiuoju	neišmąstydavusiaisiais	neišmąstydavusiąja	neišmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	neišmąstydavusiajame	neišmąstydavusiuosiuose	neišmąstydavusiojoje	neišmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstydavęs, mot. g. neišmąstydavusi.
• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-da-vu-sių

neišmąstydavusių

1. tas, kuris neišmąstydavo

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišmąstydavusių: bendrai

---