neišsidrįstama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsidrįstama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsidrįstamas, mot. g. neišsidrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsidrįstamas	neišsidrįstami	neišsidrįstama	neišsidrįstamos	neišsidrįstama	-
kilm.	neišsidrįstamo	neišsidrįstamų	neišsidrįstamos	neišsidrįstamų	-	-
naud.	neišsidrįstamam	neišsidrįstamiems	neišsidrįstamai	neišsidrįstamoms	-	-
gal.	neišsidrįstamą	neišsidrįstamus	neišsidrįstamą	neišsidrįstamas	-	-
įnag.	neišsidrįstamu	neišsidrįstamais	neišsidrįstama	neišsidrįstamomis	-	-
viet.	neišsidrįstamame	neišsidrįstamuose	neišsidrįstamoje	neišsidrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsidrįstamasis	neišsidrįstamieji	neišsidrįstamoji	neišsidrįstamosios	-	-
kilm.	neišsidrįstamojo	neišsidrįstamųjų	neišsidrįstamosios	neišsidrįstamųjų	-	-
naud.	neišsidrįstamajam	neišsidrįstamiesiems	neišsidrįstamajai	neišsidrįstamosioms	-	-
gal.	neišsidrįstamąjį	neišsidrįstamuosius	neišsidrįstamąją	neišsidrįstamąsias	-	-
įnag.	neišsidrįstamuoju	neišsidrįstamaisiais	neišsidrįstamąja	neišsidrįstamosiomis	-	-
viet.	neišsidrįstamajame	neišsidrįstamuosiuose	neišsidrįstamojoje	neišsidrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsidrįstamas.
• Skiemenys: ne-iš-si-drįs-ta-ma

neišsidrįstama

1. ta, kurią neišsidrįsta

Etimologija

<= neišsidrįsti, neišsidrįsta, neišsidrįso <= ne- + išsidrįsti, išsidrįsta, išsidrįso <= iš- + sangrž. si- + drįsti, drįsta, drįso

Antonimai

    neišsidrįstama: bendrai

išsidrįstama (lt)

Vertimai

  neišsidrįstama: bendrai

---