neišsigalvojama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigalvojama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigalvojamas, mot. g. neišsigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvojamas	neišsigalvojami	neišsigalvojama	neišsigalvojamos	neišsigalvojama	-
kilm.	neišsigalvojamo	neišsigalvojamų	neišsigalvojamos	neišsigalvojamų	-	-
naud.	neišsigalvojamam	neišsigalvojamiems	neišsigalvojamai	neišsigalvojamoms	-	-
gal.	neišsigalvojamą	neišsigalvojamus	neišsigalvojamą	neišsigalvojamas	-	-
įnag.	neišsigalvojamu	neišsigalvojamais	neišsigalvojama	neišsigalvojamomis	-	-
viet.	neišsigalvojamame	neišsigalvojamuose	neišsigalvojamoje	neišsigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvojamasis	neišsigalvojamieji	neišsigalvojamoji	neišsigalvojamosios	-	-
kilm.	neišsigalvojamojo	neišsigalvojamųjų	neišsigalvojamosios	neišsigalvojamųjų	-	-
naud.	neišsigalvojamajam	neišsigalvojamiesiems	neišsigalvojamajai	neišsigalvojamosioms	-	-
gal.	neišsigalvojamąjį	neišsigalvojamuosius	neišsigalvojamąją	neišsigalvojamąsias	-	-
įnag.	neišsigalvojamuoju	neišsigalvojamaisiais	neišsigalvojamąja	neišsigalvojamosiomis	-	-
viet.	neišsigalvojamajame	neišsigalvojamuosiuose	neišsigalvojamojoje	neišsigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigalvojamas.
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-ja-ma

neišsigalvojama

1. ta, kurią neišsigalvoja

Etimologija

<= neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo <= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    neišsigalvojama: bendrai

išsigalvojama (lt)

Vertimai

  neišsigalvojama: bendrai

---