neišsigalvosimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigalvosimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigalvosimas, mot. g. neišsigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvosimas	neišsigalvosimi	neišsigalvosima	neišsigalvosimos	neišsigalvosima	-
kilm.	neišsigalvosimo	neišsigalvosimų	neišsigalvosimos	neišsigalvosimų	-	-
naud.	neišsigalvosimam	neišsigalvosimiems	neišsigalvosimai	neišsigalvosimoms	-	-
gal.	neišsigalvosimą	neišsigalvosimus	neišsigalvosimą	neišsigalvosimas	-	-
įnag.	neišsigalvosimu	neišsigalvosimais	neišsigalvosima	neišsigalvosimomis	-	-
viet.	neišsigalvosimame	neišsigalvosimuose	neišsigalvosimoje	neišsigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvosimasis	neišsigalvosimieji	neišsigalvosimoji	neišsigalvosimosios	-	-
kilm.	neišsigalvosimojo	neišsigalvosimųjų	neišsigalvosimosios	neišsigalvosimųjų	-	-
naud.	neišsigalvosimajam	neišsigalvosimiesiems	neišsigalvosimajai	neišsigalvosimosioms	-	-
gal.	neišsigalvosimąjį	neišsigalvosimuosius	neišsigalvosimąją	neišsigalvosimąsias	-	-
įnag.	neišsigalvosimuoju	neišsigalvosimaisiais	neišsigalvosimąja	neišsigalvosimosiomis	-	-
viet.	neišsigalvosimajame	neišsigalvosimuosiuose	neišsigalvosimojoje	neišsigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigalvosimas, mot. g. neišsigalvosima.
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-si-mų-jų

neišsigalvosimųjų

1. tas, kurį neišsigalvos

Etimologija

<= neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo <= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---