neišsigalvotinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigalvotinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigalvotinas, mot. g. neišsigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvotinas	neišsigalvotini	neišsigalvotina	neišsigalvotinos	neišsigalvotina	-
kilm.	neišsigalvotino	neišsigalvotinų	neišsigalvotinos	neišsigalvotinų	-	-
naud.	neišsigalvotinam	neišsigalvotiniems	neišsigalvotinai	neišsigalvotinoms	-	-
gal.	neišsigalvotiną	neišsigalvotinus	neišsigalvotiną	neišsigalvotinas	-	-
įnag.	neišsigalvotinu	neišsigalvotinais	neišsigalvotina	neišsigalvotinomis	-	-
viet.	neišsigalvotiname	neišsigalvotinuose	neišsigalvotinoje	neišsigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigalvotinasis	neišsigalvotinieji	neišsigalvotinoji	neišsigalvotinosios	-	-
kilm.	neišsigalvotinojo	neišsigalvotinųjų	neišsigalvotinosios	neišsigalvotinųjų	-	-
naud.	neišsigalvotinajam	neišsigalvotiniesiems	neišsigalvotinajai	neišsigalvotinosioms	-	-
gal.	neišsigalvotinąjį	neišsigalvotinuosius	neišsigalvotinąją	neišsigalvotinąsias	-	-
įnag.	neišsigalvotinuoju	neišsigalvotinaisiais	neišsigalvotinąja	neišsigalvotinosiomis	-	-
viet.	neišsigalvotinajame	neišsigalvotinuosiuose	neišsigalvotinojoje	neišsigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigalvotinas, mot. g. neišsigalvotina.
• Skiemenys: ne-iš-si-gal-vo-ti-nais

neišsigalvotinais

1. tas, dėl kurio reikia neišsigalvoti

Etimologija

<= neišsigalvoti, neišsigalvoja, neišsigalvojo <= ne- + išsigalvoti, išsigalvoja, išsigalvojo <= iš- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---