neišsijaudinamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudinamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudinamas, mot. g. neišsijaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinamas	neišsijaudinami	neišsijaudinama	neišsijaudinamos	neišsijaudinama	-
kilm.	neišsijaudinamo	neišsijaudinamų	neišsijaudinamos	neišsijaudinamų	-	-
naud.	neišsijaudinamam	neišsijaudinamiems	neišsijaudinamai	neišsijaudinamoms	-	-
gal.	neišsijaudinamą	neišsijaudinamus	neišsijaudinamą	neišsijaudinamas	-	-
įnag.	neišsijaudinamu	neišsijaudinamais	neišsijaudinama	neišsijaudinamomis	-	-
viet.	neišsijaudinamame	neišsijaudinamuose	neišsijaudinamoje	neišsijaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinamasis	neišsijaudinamieji	neišsijaudinamoji	neišsijaudinamosios	-	-
kilm.	neišsijaudinamojo	neišsijaudinamųjų	neišsijaudinamosios	neišsijaudinamųjų	-	-
naud.	neišsijaudinamajam	neišsijaudinamiesiems	neišsijaudinamajai	neišsijaudinamosioms	-	-
gal.	neišsijaudinamąjį	neišsijaudinamuosius	neišsijaudinamąją	neišsijaudinamąsias	-	-
įnag.	neišsijaudinamuoju	neišsijaudinamaisiais	neišsijaudinamąja	neišsijaudinamosiomis	-	-
viet.	neišsijaudinamajame	neišsijaudinamuosiuose	neišsijaudinamojoje	neišsijaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudinamas, mot. g. neišsijaudinama.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-di-na-ma-sis

neišsijaudinamasis

1. tas, kurį neišsijaudina

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---