neišsijaudintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudintinas, mot. g. neišsijaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudintinas	neišsijaudintini	neišsijaudintina	neišsijaudintinos	neišsijaudintina	-
kilm.	neišsijaudintino	neišsijaudintinų	neišsijaudintinos	neišsijaudintinų	-	-
naud.	neišsijaudintinam	neišsijaudintiniems	neišsijaudintinai	neišsijaudintinoms	-	-
gal.	neišsijaudintiną	neišsijaudintinus	neišsijaudintiną	neišsijaudintinas	-	-
įnag.	neišsijaudintinu	neišsijaudintinais	neišsijaudintina	neišsijaudintinomis	-	-
viet.	neišsijaudintiname	neišsijaudintinuose	neišsijaudintinoje	neišsijaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudintinasis	neišsijaudintinieji	neišsijaudintinoji	neišsijaudintinosios	-	-
kilm.	neišsijaudintinojo	neišsijaudintinųjų	neišsijaudintinosios	neišsijaudintinųjų	-	-
naud.	neišsijaudintinajam	neišsijaudintiniesiems	neišsijaudintinajai	neišsijaudintinosioms	-	-
gal.	neišsijaudintinąjį	neišsijaudintinuosius	neišsijaudintinąją	neišsijaudintinąsias	-	-
įnag.	neišsijaudintinuoju	neišsijaudintinaisiais	neišsijaudintinąja	neišsijaudintinosiomis	-	-
viet.	neišsijaudintinajame	neišsijaudintinuosiuose	neišsijaudintinojoje	neišsijaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudintinas, mot. g. neišsijaudintina.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-din-ti-no-jo

neišsijaudintinojo

1. tas, dėl kurio reikia neišsijaudinti

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---