neišsijaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsijaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsijaudinęs, mot. g. neišsijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinęs	neišsijaudinę	neišsijaudinusi, neišsijaudinus	neišsijaudinusios	-	neišsijaudinę
kilm.	neišsijaudinusio	neišsijaudinusių	neišsijaudinusios	neišsijaudinusių	-	-
naud.	neišsijaudinusiam	neišsijaudinusiems	neišsijaudinusiai	neišsijaudinusioms	-	-
gal.	neišsijaudinusį	neišsijaudinusius	neišsijaudinusią	neišsijaudinusias	-	-
įnag.	neišsijaudinusiu	neišsijaudinusiais	neišsijaudinusia	neišsijaudinusiomis	-	-
viet.	neišsijaudinusiame	neišsijaudinusiuose	neišsijaudinusioje	neišsijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsijaudinusysis	neišsijaudinusieji	neišsijaudinusioji	neišsijaudinusiosios	-	-
kilm.	neišsijaudinusiojo	neišsijaudinusiųjų	neišsijaudinusiosios	neišsijaudinusiųjų	-	-
naud.	neišsijaudinusiajam	neišsijaudinusiesiems	neišsijaudinusiajai	neišsijaudinusiosioms	-	-
gal.	neišsijaudinusįjį	neišsijaudinusiuosius	neišsijaudinusiąją	neišsijaudinusiąsias	-	-
įnag.	neišsijaudinusiuoju	neišsijaudinusiaisiais	neišsijaudinusiąja	neišsijaudinusiosiomis	-	-
viet.	neišsijaudinusiajame	neišsijaudinusiuosiuose	neišsijaudinusiojoje	neišsijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsijaudinęs, mot. g. neišsijaudinusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-jau-di-nu-sių-jų

neišsijaudinusiųjų

1. tas, kuris neišsijaudino

Etimologija

<= neišsijaudinti, neišsijaudina, neišsijaudino <= ne- + išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---