neišsikylančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsikylančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsikylantis, mot. g. neišsikylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikyląs, neišsikylantis	neišsikylą, neišsikylantys	neišsikylanti	neišsikylančios	-	neišsikylą
kilm.	neišsikylančio	neišsikylančių	neišsikylančios	neišsikylančių	-	-
naud.	neišsikylančiam	neišsikylantiems, neišsikylantiem	neišsikylančiai	neišsikylančioms, neišsikylančiom	-	-
gal.	neišsikylantį	neišsikylančius	neišsikylančią	neišsikylančias	-	-
įnag.	neišsikylančiu	neišsikylančiais	neišsikylančia	neišsikylančiomis	-	-
viet.	neišsikylančiame, neišsikylančiam	neišsikylančiuose, neišsikylančiuos	neišsikylančioje, neišsikylančioj	neišsikylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsikylantysis	neišsikylantieji	neišsikylančioji	neišsikylančiosios	-	-
kilm.	neišsikylančiojo	neišsikylančiųjų	neišsikylančiosios	neišsikylančiųjų	-	-
naud.	neišsikylančiajam	neišsikylantiesiems	neišsikylančiajai	neišsikylančiosioms	-	-
gal.	neišsikylantįjį	neišsikylančiuosius	neišsikylančiąją	neišsikylančiąsias	-	-
įnag.	neišsikylančiuoju	neišsikylančiaisiais	neišsikylančiąja	neišsikylančiosiomis	-	-
viet.	neišsikylančiajame	neišsikylančiuosiuose	neišsikylančiojoje	neišsikylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsikylantis, mot. g. neišsikylanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-ky-lan-čio

neišsikylančio

1. tas, kuris neišsikyla

Etimologija

<= neišsikilti, neišsikyla, neišsikilo <= ne- + išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---