neišsimąstantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstantis, mot. g. neišsimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstąs, neišsimąstantis	neišsimąstą, neišsimąstantys	neišsimąstanti	neišsimąstančios	-	neišsimąstą
kilm.	neišsimąstančio	neišsimąstančių	neišsimąstančios	neišsimąstančių	-	-
naud.	neišsimąstančiam	neišsimąstantiems, neišsimąstantiem	neišsimąstančiai	neišsimąstančioms, neišsimąstančiom	-	-
gal.	neišsimąstantį	neišsimąstančius	neišsimąstančią	neišsimąstančias	-	-
įnag.	neišsimąstančiu	neišsimąstančiais	neišsimąstančia	neišsimąstančiomis	-	-
viet.	neišsimąstančiame, neišsimąstančiam	neišsimąstančiuose, neišsimąstančiuos	neišsimąstančioje, neišsimąstančioj	neišsimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstantysis	neišsimąstantieji	neišsimąstančioji	neišsimąstančiosios	-	-
kilm.	neišsimąstančiojo	neišsimąstančiųjų	neišsimąstančiosios	neišsimąstančiųjų	-	-
naud.	neišsimąstančiajam	neišsimąstantiesiems	neišsimąstančiajai	neišsimąstančiosioms	-	-
gal.	neišsimąstantįjį	neišsimąstančiuosius	neišsimąstančiąją	neišsimąstančiąsias	-	-
įnag.	neišsimąstančiuoju	neišsimąstančiaisiais	neišsimąstančiąja	neišsimąstančiosiomis	-	-
viet.	neišsimąstančiajame	neišsimąstančiuosiuose	neišsimąstančiojoje	neišsimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišsimąstanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-tan-tis

neišsimąstantis

1. tas, kuris neišsimąsto

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstantis: bendrai

---