neišsimąstytinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstytinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstytinas, mot. g. neišsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytinas	neišsimąstytini	neišsimąstytina	neišsimąstytinos	neišsimąstytina	-
kilm.	neišsimąstytino	neišsimąstytinų	neišsimąstytinos	neišsimąstytinų	-	-
naud.	neišsimąstytinam	neišsimąstytiniems	neišsimąstytinai	neišsimąstytinoms	-	-
gal.	neišsimąstytiną	neišsimąstytinus	neišsimąstytiną	neišsimąstytinas	-	-
įnag.	neišsimąstytinu	neišsimąstytinais	neišsimąstytina	neišsimąstytinomis	-	-
viet.	neišsimąstytiname	neišsimąstytinuose	neišsimąstytinoje	neišsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytinasis	neišsimąstytinieji	neišsimąstytinoji	neišsimąstytinosios	-	-
kilm.	neišsimąstytinojo	neišsimąstytinųjų	neišsimąstytinosios	neišsimąstytinųjų	-	-
naud.	neišsimąstytinajam	neišsimąstytiniesiems	neišsimąstytinajai	neišsimąstytinosioms	-	-
gal.	neišsimąstytinąjį	neišsimąstytinuosius	neišsimąstytinąją	neišsimąstytinąsias	-	-
įnag.	neišsimąstytinuoju	neišsimąstytinaisiais	neišsimąstytinąja	neišsimąstytinosiomis	-	-
viet.	neišsimąstytinajame	neišsimąstytinuosiuose	neišsimąstytinojoje	neišsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstytinas, mot. g. neišsimąstytina.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-ti-ną-ją

neišsimąstytinąją

1. ta, dėl kurios reikia neišsimąstyti

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---