neišsinakvojančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvojančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvojantis, mot. g. neišsinakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojąs, neišsinakvojantis	neišsinakvoją, neišsinakvojantys	neišsinakvojanti	neišsinakvojančios	-	neišsinakvoją
kilm.	neišsinakvojančio	neišsinakvojančių	neišsinakvojančios	neišsinakvojančių	-	-
naud.	neišsinakvojančiam	neišsinakvojantiems, neišsinakvojantiem	neišsinakvojančiai	neišsinakvojančioms, neišsinakvojančiom	-	-
gal.	neišsinakvojantį	neišsinakvojančius	neišsinakvojančią	neišsinakvojančias	-	-
įnag.	neišsinakvojančiu	neišsinakvojančiais	neišsinakvojančia	neišsinakvojančiomis	-	-
viet.	neišsinakvojančiame, neišsinakvojančiam	neišsinakvojančiuose, neišsinakvojančiuos	neišsinakvojančioje, neišsinakvojančioj	neišsinakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojantysis	neišsinakvojantieji	neišsinakvojančioji	neišsinakvojančiosios	-	-
kilm.	neišsinakvojančiojo	neišsinakvojančiųjų	neišsinakvojančiosios	neišsinakvojančiųjų	-	-
naud.	neišsinakvojančiajam	neišsinakvojantiesiems	neišsinakvojančiajai	neišsinakvojančiosioms	-	-
gal.	neišsinakvojantįjį	neišsinakvojančiuosius	neišsinakvojančiąją	neišsinakvojančiąsias	-	-
įnag.	neišsinakvojančiuoju	neišsinakvojančiaisiais	neišsinakvojančiąja	neišsinakvojančiosiomis	-	-
viet.	neišsinakvojančiajame	neišsinakvojančiuosiuose	neišsinakvojančiojoje	neišsinakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvojantis, mot. g. neišsinakvojanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-jan-čioj

neišsinakvojančioj

1. ta, kuri neišsinakvoja

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---