neišsinakvojusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvojusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvojęs, mot. g. neišsinakvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojęs	neišsinakvoję	neišsinakvojusi, neišsinakvojus	neišsinakvojusios	-	neišsinakvoję
kilm.	neišsinakvojusio	neišsinakvojusių	neišsinakvojusios	neišsinakvojusių	-	-
naud.	neišsinakvojusiam	neišsinakvojusiems	neišsinakvojusiai	neišsinakvojusioms	-	-
gal.	neišsinakvojusį	neišsinakvojusius	neišsinakvojusią	neišsinakvojusias	-	-
įnag.	neišsinakvojusiu	neišsinakvojusiais	neišsinakvojusia	neišsinakvojusiomis	-	-
viet.	neišsinakvojusiame	neišsinakvojusiuose	neišsinakvojusioje	neišsinakvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvojusysis	neišsinakvojusieji	neišsinakvojusioji	neišsinakvojusiosios	-	-
kilm.	neišsinakvojusiojo	neišsinakvojusiųjų	neišsinakvojusiosios	neišsinakvojusiųjų	-	-
naud.	neišsinakvojusiajam	neišsinakvojusiesiems	neišsinakvojusiajai	neišsinakvojusiosioms	-	-
gal.	neišsinakvojusįjį	neišsinakvojusiuosius	neišsinakvojusiąją	neišsinakvojusiąsias	-	-
įnag.	neišsinakvojusiuoju	neišsinakvojusiaisiais	neišsinakvojusiąja	neišsinakvojusiosiomis	-	-
viet.	neišsinakvojusiajame	neišsinakvojusiuosiuose	neišsinakvojusiojoje	neišsinakvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvojęs, mot. g. neišsinakvojusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-ju-sių-jų

neišsinakvojusiųjų

1. tas, kuris neišsinakvojo

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---