neišsinakvosimąsias

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvosimąsias (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvosimas, mot. g. neišsinakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvosimas	neišsinakvosimi	neišsinakvosima	neišsinakvosimos	neišsinakvosima	-
kilm.	neišsinakvosimo	neišsinakvosimų	neišsinakvosimos	neišsinakvosimų	-	-
naud.	neišsinakvosimam	neišsinakvosimiems	neišsinakvosimai	neišsinakvosimoms	-	-
gal.	neišsinakvosimą	neišsinakvosimus	neišsinakvosimą	neišsinakvosimas	-	-
įnag.	neišsinakvosimu	neišsinakvosimais	neišsinakvosima	neišsinakvosimomis	-	-
viet.	neišsinakvosimame	neišsinakvosimuose	neišsinakvosimoje	neišsinakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvosimasis	neišsinakvosimieji	neišsinakvosimoji	neišsinakvosimosios	-	-
kilm.	neišsinakvosimojo	neišsinakvosimųjų	neišsinakvosimosios	neišsinakvosimųjų	-	-
naud.	neišsinakvosimajam	neišsinakvosimiesiems	neišsinakvosimajai	neišsinakvosimosioms	-	-
gal.	neišsinakvosimąjį	neišsinakvosimuosius	neišsinakvosimąją	neišsinakvosimąsias	-	-
įnag.	neišsinakvosimuoju	neišsinakvosimaisiais	neišsinakvosimąja	neišsinakvosimosiomis	-	-
viet.	neišsinakvosimajame	neišsinakvosimuosiuose	neišsinakvosimojoje	neišsinakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvosimas, mot. g. neišsinakvosima.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-si-mą-sias

neišsinakvosimąsias

1. ta, kurią neišsinakvos

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---