neišsinakvotinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvotinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvotinas, mot. g. neišsinakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotinas	neišsinakvotini	neišsinakvotina	neišsinakvotinos	neišsinakvotina	-
kilm.	neišsinakvotino	neišsinakvotinų	neišsinakvotinos	neišsinakvotinų	-	-
naud.	neišsinakvotinam	neišsinakvotiniems	neišsinakvotinai	neišsinakvotinoms	-	-
gal.	neišsinakvotiną	neišsinakvotinus	neišsinakvotiną	neišsinakvotinas	-	-
įnag.	neišsinakvotinu	neišsinakvotinais	neišsinakvotina	neišsinakvotinomis	-	-
viet.	neišsinakvotiname	neišsinakvotinuose	neišsinakvotinoje	neišsinakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotinasis	neišsinakvotinieji	neišsinakvotinoji	neišsinakvotinosios	-	-
kilm.	neišsinakvotinojo	neišsinakvotinųjų	neišsinakvotinosios	neišsinakvotinųjų	-	-
naud.	neišsinakvotinajam	neišsinakvotiniesiems	neišsinakvotinajai	neišsinakvotinosioms	-	-
gal.	neišsinakvotinąjį	neišsinakvotinuosius	neišsinakvotinąją	neišsinakvotinąsias	-	-
įnag.	neišsinakvotinuoju	neišsinakvotinaisiais	neišsinakvotinąja	neišsinakvotinosiomis	-	-
viet.	neišsinakvotinajame	neišsinakvotinuosiuose	neišsinakvotinojoje	neišsinakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvotinas, mot. g. neišsinakvotina.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-ti-noms

neišsinakvotinoms

1. ta, dėl kurios reikia neišsinakvoti

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---