neišsinervinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinervinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinervinamas, mot. g. neišsinervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervinamas	neišsinervinami	neišsinervinama	neišsinervinamos	neišsinervinama	-
kilm.	neišsinervinamo	neišsinervinamų	neišsinervinamos	neišsinervinamų	-	-
naud.	neišsinervinamam	neišsinervinamiems	neišsinervinamai	neišsinervinamoms	-	-
gal.	neišsinervinamą	neišsinervinamus	neišsinervinamą	neišsinervinamas	-	-
įnag.	neišsinervinamu	neišsinervinamais	neišsinervinama	neišsinervinamomis	-	-
viet.	neišsinervinamame	neišsinervinamuose	neišsinervinamoje	neišsinervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervinamasis	neišsinervinamieji	neišsinervinamoji	neišsinervinamosios	-	-
kilm.	neišsinervinamojo	neišsinervinamųjų	neišsinervinamosios	neišsinervinamųjų	-	-
naud.	neišsinervinamajam	neišsinervinamiesiems	neišsinervinamajai	neišsinervinamosioms	-	-
gal.	neišsinervinamąjį	neišsinervinamuosius	neišsinervinamąją	neišsinervinamąsias	-	-
įnag.	neišsinervinamuoju	neišsinervinamaisiais	neišsinervinamąja	neišsinervinamosiomis	-	-
viet.	neišsinervinamajame	neišsinervinamuosiuose	neišsinervinamojoje	neišsinervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinervinamas, mot. g. neišsinervinama.
• Skiemenys: ne-iš-si-ner-vi-na-mą-ja

neišsinervinamąja

1. ta, kurią neišsinervina

Etimologija

<= neišsinervinti, neišsinervina, neišsinervino <= ne- + išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---