neišsinervintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinervintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinervintinas, mot. g. neišsinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervintinas	neišsinervintini	neišsinervintina	neišsinervintinos	neišsinervintina	-
kilm.	neišsinervintino	neišsinervintinų	neišsinervintinos	neišsinervintinų	-	-
naud.	neišsinervintinam	neišsinervintiniems	neišsinervintinai	neišsinervintinoms	-	-
gal.	neišsinervintiną	neišsinervintinus	neišsinervintiną	neišsinervintinas	-	-
įnag.	neišsinervintinu	neišsinervintinais	neišsinervintina	neišsinervintinomis	-	-
viet.	neišsinervintiname	neišsinervintinuose	neišsinervintinoje	neišsinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervintinasis	neišsinervintinieji	neišsinervintinoji	neišsinervintinosios	-	-
kilm.	neišsinervintinojo	neišsinervintinųjų	neišsinervintinosios	neišsinervintinųjų	-	-
naud.	neišsinervintinajam	neišsinervintiniesiems	neišsinervintinajai	neišsinervintinosioms	-	-
gal.	neišsinervintinąjį	neišsinervintinuosius	neišsinervintinąją	neišsinervintinąsias	-	-
įnag.	neišsinervintinuoju	neišsinervintinaisiais	neišsinervintinąja	neišsinervintinosiomis	-	-
viet.	neišsinervintinajame	neišsinervintinuosiuose	neišsinervintinojoje	neišsinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinervintinas, mot. g. neišsinervintina.
• Skiemenys: ne-iš-si-ner-vin-ti-nų

neišsinervintinų

1. tas, dėl kurio reikia neišsinervinti

Etimologija

<= neišsinervinti, neišsinervina, neišsinervino <= ne- + išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---