neišsinervintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinervintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinervintas, mot. g. neišsinervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervintas	neišsinervinti	neišsinervinta	neišsinervintos	neišsinervinta	-
kilm.	neišsinervinto	neišsinervintų	neišsinervintos	neišsinervintų	-	-
naud.	neišsinervintam	neišsinervintiems	neišsinervintai	neišsinervintoms	-	-
gal.	neišsinervintą	neišsinervintus	neišsinervintą	neišsinervintas	-	-
įnag.	neišsinervintu	neišsinervintais	neišsinervinta	neišsinervintomis	-	-
viet.	neišsinervintame	neišsinervintuose	neišsinervintoje	neišsinervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinervintasis	neišsinervintieji	neišsinervintoji	neišsinervintosios	-	-
kilm.	neišsinervintojo	neišsinervintųjų	neišsinervintosios	neišsinervintųjų	-	-
naud.	neišsinervintajam	neišsinervintiesiems	neišsinervintajai	neišsinervintosioms	-	-
gal.	neišsinervintąjį	neišsinervintuosius	neišsinervintąją	neišsinervintąsias	-	-
įnag.	neišsinervintuoju	neišsinervintaisiais	neišsinervintąja	neišsinervintosiomis	-	-
viet.	neišsinervintajame	neišsinervintuosiuose	neišsinervintojoje	neišsinervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinervintas, mot. g. neišsinervinta.
• Skiemenys: ne-iš-si-ner-vin-tu

neišsinervintu

1. tas, kurį neišsinervino

Etimologija

<= neišsinervinti, neišsinervina, neišsinervino <= ne- + išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---