neišsiragintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiragintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiragintinas, mot. g. neišsiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintinas	neišsiragintini	neišsiragintina	neišsiragintinos	neišsiragintina	-
kilm.	neišsiragintino	neišsiragintinų	neišsiragintinos	neišsiragintinų	-	-
naud.	neišsiragintinam	neišsiragintiniems	neišsiragintinai	neišsiragintinoms	-	-
gal.	neišsiragintiną	neišsiragintinus	neišsiragintiną	neišsiragintinas	-	-
įnag.	neišsiragintinu	neišsiragintinais	neišsiragintina	neišsiragintinomis	-	-
viet.	neišsiragintiname	neišsiragintinuose	neišsiragintinoje	neišsiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintinasis	neišsiragintinieji	neišsiragintinoji	neišsiragintinosios	-	-
kilm.	neišsiragintinojo	neišsiragintinųjų	neišsiragintinosios	neišsiragintinųjų	-	-
naud.	neišsiragintinajam	neišsiragintiniesiems	neišsiragintinajai	neišsiragintinosioms	-	-
gal.	neišsiragintinąjį	neišsiragintinuosius	neišsiragintinąją	neišsiragintinąsias	-	-
įnag.	neišsiragintinuoju	neišsiragintinaisiais	neišsiragintinąja	neišsiragintinosiomis	-	-
viet.	neišsiragintinajame	neišsiragintinuosiuose	neišsiragintinojoje	neišsiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintinas, mot. g. neišsiragintina.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-ti-no

neišsiragintino

1. tas, dėl kurio reikia neišsiraginti

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---