neišsiskolintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsiskolintoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolintojas	neišsiskolintojai
kilm.	neišsiskolintojo	neišsiskolintojų
naud.	neišsiskolintojui	neišsiskolintojams
gal.	neišsiskolintoją	neišsiskolintojus
įnag.	neišsiskolintoju	neišsiskolintojais
viet.	neišsiskolintojuje	neišsiskolintojuose
šauksm.	neišsiskolintojau	neišsiskolintojai

• Skiemenys: ne-iš-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neišsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsiskolintoja.

neišsiskolintoją

1. tas, kuris neišsiskolina

Etimologija

<= neišsiskolinti, neišsiskolina, neišsiskolino <= ne- + išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neišsiskolintoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiskolintoja	neišsiskolintojos
kilm.	neišsiskolintojos	neišsiskolintojų
naud.	neišsiskolintojai	neišsiskolintojoms
gal.	neišsiskolintoją	neišsiskolintojas
įnag.	neišsiskolintoja	neišsiskolintojomis
viet.	neišsiskolintojoje	neišsiskolintojose
šauksm.	neišsiskolintoja	neišsiskolintojos

• Skiemenys: ne-iš-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neišsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsiskolintojas.

neišsiskolintoją

1. ta, kuri neišsiskolina

Etimologija

<= neišsiskolinti, neišsiskolina, neišsiskolino <= ne- + išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---