neišsitikrinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsitikrinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsitikrinęs, mot. g. neišsitikrinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsitikrinęs	neišsitikrinę	neišsitikrinusi, neišsitikrinus	neišsitikrinusios	-	neišsitikrinę
kilm.	neišsitikrinusio	neišsitikrinusių	neišsitikrinusios	neišsitikrinusių	-	-
naud.	neišsitikrinusiam	neišsitikrinusiems	neišsitikrinusiai	neišsitikrinusioms	-	-
gal.	neišsitikrinusį	neišsitikrinusius	neišsitikrinusią	neišsitikrinusias	-	-
įnag.	neišsitikrinusiu	neišsitikrinusiais	neišsitikrinusia	neišsitikrinusiomis	-	-
viet.	neišsitikrinusiame	neišsitikrinusiuose	neišsitikrinusioje	neišsitikrinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsitikrinusysis	neišsitikrinusieji	neišsitikrinusioji	neišsitikrinusiosios	-	-
kilm.	neišsitikrinusiojo	neišsitikrinusiųjų	neišsitikrinusiosios	neišsitikrinusiųjų	-	-
naud.	neišsitikrinusiajam	neišsitikrinusiesiems	neišsitikrinusiajai	neišsitikrinusiosioms	-	-
gal.	neišsitikrinusįjį	neišsitikrinusiuosius	neišsitikrinusiąją	neišsitikrinusiąsias	-	-
įnag.	neišsitikrinusiuoju	neišsitikrinusiaisiais	neišsitikrinusiąja	neišsitikrinusiosiomis	-	-
viet.	neišsitikrinusiajame	neišsitikrinusiuosiuose	neišsitikrinusiojoje	neišsitikrinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsitikrinęs, mot. g. neišsitikrinusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-tik-ri-nu-sių-jų

neišsitikrinusiųjų

1. tas, kuris neišsitikrino

Etimologija

<= neišsitikrinti, neišsitikrina, neišsitikrino <= ne- + išsitikrinti, išsitikrina, išsitikrino <= iš- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---