neišvaišinę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinęs, mot. g. neišvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinęs	neišvaišinę	neišvaišinusi, neišvaišinus	neišvaišinusios	-	neišvaišinę
kilm.	neišvaišinusio	neišvaišinusių	neišvaišinusios	neišvaišinusių	-	-
naud.	neišvaišinusiam	neišvaišinusiems	neišvaišinusiai	neišvaišinusioms	-	-
gal.	neišvaišinusį	neišvaišinusius	neišvaišinusią	neišvaišinusias	-	-
įnag.	neišvaišinusiu	neišvaišinusiais	neišvaišinusia	neišvaišinusiomis	-	-
viet.	neišvaišinusiame	neišvaišinusiuose	neišvaišinusioje	neišvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinusysis	neišvaišinusieji	neišvaišinusioji	neišvaišinusiosios	-	-
kilm.	neišvaišinusiojo	neišvaišinusiųjų	neišvaišinusiosios	neišvaišinusiųjų	-	-
naud.	neišvaišinusiajam	neišvaišinusiesiems	neišvaišinusiajai	neišvaišinusiosioms	-	-
gal.	neišvaišinusįjį	neišvaišinusiuosius	neišvaišinusiąją	neišvaišinusiąsias	-	-
įnag.	neišvaišinusiuoju	neišvaišinusiaisiais	neišvaišinusiąja	neišvaišinusiosiomis	-	-
viet.	neišvaišinusiajame	neišvaišinusiuosiuose	neišvaišinusiojoje	neišvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinęs, mot. g. neišvaišinusi.

neišvaišinę

1. tas, kuris neišvaišino

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---