neišvaišinamiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinamiems (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinamas, mot. g. neišvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinamas	neišvaišinami	neišvaišinama	neišvaišinamos	neišvaišinama	-
kilm.	neišvaišinamo	neišvaišinamų	neišvaišinamos	neišvaišinamų	-	-
naud.	neišvaišinamam	neišvaišinamiems	neišvaišinamai	neišvaišinamoms	-	-
gal.	neišvaišinamą	neišvaišinamus	neišvaišinamą	neišvaišinamas	-	-
įnag.	neišvaišinamu	neišvaišinamais	neišvaišinama	neišvaišinamomis	-	-
viet.	neišvaišinamame	neišvaišinamuose	neišvaišinamoje	neišvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinamasis	neišvaišinamieji	neišvaišinamoji	neišvaišinamosios	-	-
kilm.	neišvaišinamojo	neišvaišinamųjų	neišvaišinamosios	neišvaišinamųjų	-	-
naud.	neišvaišinamajam	neišvaišinamiesiems	neišvaišinamajai	neišvaišinamosioms	-	-
gal.	neišvaišinamąjį	neišvaišinamuosius	neišvaišinamąją	neišvaišinamąsias	-	-
įnag.	neišvaišinamuoju	neišvaišinamaisiais	neišvaišinamąja	neišvaišinamosiomis	-	-
viet.	neišvaišinamajame	neišvaišinamuosiuose	neišvaišinamojoje	neišvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinamas, mot. g. neišvaišinama.

neišvaišinamiems

1. tas, kurį neišvaišina

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---