neišvaišinsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinsiantis, mot. g. neišvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinsiąs, neišvaišinsiantis	neišvaišinsią, neišvaišinsiantys	neišvaišinsianti	neišvaišinsiančios	-	neišvaišinsią
kilm.	neišvaišinsiančio	neišvaišinsiančių	neišvaišinsiančios	neišvaišinsiančių	-	-
naud.	neišvaišinsiančiam	neišvaišinsiantiems, neišvaišinsiantiem	neišvaišinsiančiai	neišvaišinsiančioms, neišvaišinsiančiom	-	-
gal.	neišvaišinsiantį	neišvaišinsiančius	neišvaišinsiančią	neišvaišinsiančias	-	-
įnag.	neišvaišinsiančiu	neišvaišinsiančiais	neišvaišinsiančia	neišvaišinsiančiomis	-	-
viet.	neišvaišinsiančiame, neišvaišinsiančiam	neišvaišinsiančiuose, neišvaišinsiančiuos	neišvaišinsiančioje, neišvaišinsiančioj	neišvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinsiantysis	neišvaišinsiantieji	neišvaišinsiančioji	neišvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	neišvaišinsiančiojo	neišvaišinsiančiųjų	neišvaišinsiančiosios	neišvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	neišvaišinsiančiajam	neišvaišinsiantiesiems	neišvaišinsiančiajai	neišvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	neišvaišinsiantįjį	neišvaišinsiančiuosius	neišvaišinsiančiąją	neišvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	neišvaišinsiančiuoju	neišvaišinsiančiaisiais	neišvaišinsiančiąja	neišvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	neišvaišinsiančiajame	neišvaišinsiančiuosiuose	neišvaišinsiančiojoje	neišvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinsiantis, mot. g. neišvaišinsianti.

neišvaišinsiančiuoju

1. tas, kuris neišvaišins

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---