nemokėtinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėtinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėtinas, mot. g. nemokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtinas	nemokėtini	nemokėtina	nemokėtinos	nemokėtina	-
kilm.	nemokėtino	nemokėtinų	nemokėtinos	nemokėtinų	-	-
naud.	nemokėtinam	nemokėtiniems	nemokėtinai	nemokėtinoms	-	-
gal.	nemokėtiną	nemokėtinus	nemokėtiną	nemokėtinas	-	-
įnag.	nemokėtinu	nemokėtinais	nemokėtina	nemokėtinomis	-	-
viet.	nemokėtiname	nemokėtinuose	nemokėtinoje	nemokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtinasis	nemokėtinieji	nemokėtinoji	nemokėtinosios	-	-
kilm.	nemokėtinojo	nemokėtinųjų	nemokėtinosios	nemokėtinųjų	-	-
naud.	nemokėtinajam	nemokėtiniesiems	nemokėtinajai	nemokėtinosioms	-	-
gal.	nemokėtinąjį	nemokėtinuosius	nemokėtinąją	nemokėtinąsias	-	-
įnag.	nemokėtinuoju	nemokėtinaisiais	nemokėtinąja	nemokėtinosiomis	-	-
viet.	nemokėtinajame	nemokėtinuosiuose	nemokėtinojoje	nemokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėtinas, mot. g. nemokėtina.
• Skiemenys: ne-mo-kė-ti-ną-ją

nemokėtinąją

1. ta, dėl kurios reikia nemokėti

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---