nemokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nemokėti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nemokėti, nemoka, nemokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nemoku	nemokėjau	nemokėdavau	nemokėsiu
tu	nemoki	nemokėjai	nemokėdavai	nemokėsi
jis, ji	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
mes	nemokame, nemokam	nemokėjome, nemokėjom	nemokėdavome, nemokėdavom	nemokėsime, nemokėsim
jūs	nemokate, nemokat	nemokėjote, nemokėjot	nemokėdavote, nemokėdavot	nemokėsite, nemokėsit
jie, jos	nemoka	nemokėjo	nemokėdavo	nemokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nemokėčiau		nemokėtumėme, nemokėtumėm, nemokėtume
2 asm.	nemokėtumei, nemokėtum		nemokėtumėte, nemokėtumėt
3 asm.	nemokėtų		nemokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nemokėkime, nemokėkim
2 asm.	nemokėki, nemokėk		nemokėkite, nemokėkit
3 asm.	tenemoka, tenemokie		tenemoka, tenemokie

• žr. pagr. f. nemokėti, nemoka, nemokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nemokąs, nemokantis, nemokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nemokėjęs, nemokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nemokėdavęs, nemokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nemokėsiąs, nemokėsiantis, nemokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nemokamas, nemokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nemokėtas, nemokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nemokėsimas, nemokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nemokėtinas, nemokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nemokant, nemokėjus, nemokėdavus, nemokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nemokėdamas, nemokėdama.
• taip pat žr. bdn.: nemokėte, nemokėtinai.
• Skiemenys: ne-mo-kė-ti

nemokėti

1. priešingas veiksmas veiksmui: mokėti.

Etimologija

<= ne- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    nemokėti: bendrai

mokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nemokėti: Išvestiniai žodžiai

nemokėjimas (lt) (vyr. g.) nemokėtojas (lt) (vyr. g.)

nemokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  nemokėti: bendrai

---

Dalyvis

nemokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėtas, mot. g. nemokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtas	nemokėti	nemokėta	nemokėtos	nemokėta	-
kilm.	nemokėto	nemokėtų	nemokėtos	nemokėtų	-	-
naud.	nemokėtam	nemokėtiems	nemokėtai	nemokėtoms	-	-
gal.	nemokėtą	nemokėtus	nemokėtą	nemokėtas	-	-
įnag.	nemokėtu	nemokėtais	nemokėta	nemokėtomis	-	-
viet.	nemokėtame	nemokėtuose	nemokėtoje	nemokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtasis	nemokėtieji	nemokėtoji	nemokėtosios	-	-
kilm.	nemokėtojo	nemokėtųjų	nemokėtosios	nemokėtųjų	-	-
naud.	nemokėtajam	nemokėtiesiems	nemokėtajai	nemokėtosioms	-	-
gal.	nemokėtąjį	nemokėtuosius	nemokėtąją	nemokėtąsias	-	-
įnag.	nemokėtuoju	nemokėtaisiais	nemokėtąja	nemokėtosiomis	-	-
viet.	nemokėtajame	nemokėtuosiuose	nemokėtojoje	nemokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėtas, mot. g. nemokėta.
• Skiemenys: ne-mo-kė-ti

nemokėti

1. tas, kurį nemokėjo

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---