nemokėtojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokėtojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokėtas, mot. g. nemokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtas	nemokėti	nemokėta	nemokėtos	nemokėta	-
kilm.	nemokėto	nemokėtų	nemokėtos	nemokėtų	-	-
naud.	nemokėtam	nemokėtiems	nemokėtai	nemokėtoms	-	-
gal.	nemokėtą	nemokėtus	nemokėtą	nemokėtas	-	-
įnag.	nemokėtu	nemokėtais	nemokėta	nemokėtomis	-	-
viet.	nemokėtame	nemokėtuose	nemokėtoje	nemokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtasis	nemokėtieji	nemokėtoji	nemokėtosios	-	-
kilm.	nemokėtojo	nemokėtųjų	nemokėtosios	nemokėtųjų	-	-
naud.	nemokėtajam	nemokėtiesiems	nemokėtajai	nemokėtosioms	-	-
gal.	nemokėtąjį	nemokėtuosius	nemokėtąją	nemokėtąsias	-	-
įnag.	nemokėtuoju	nemokėtaisiais	nemokėtąja	nemokėtosiomis	-	-
viet.	nemokėtajame	nemokėtuosiuose	nemokėtojoje	nemokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokėtas, mot. g. nemokėta.
• Skiemenys: ne-mo-kė-to-jo-je

nemokėtojoje

1. ta, kurią nemokėjo

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

nemokėtojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nemokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokėtoja	nemokėtojos
kilm.	nemokėtojos	nemokėtojų
naud.	nemokėtojai	nemokėtojoms
gal.	nemokėtoją	nemokėtojas
įnag.	nemokėtoja	nemokėtojomis
viet.	nemokėtojoje	nemokėtojose
šauksm.	nemokėtoja	nemokėtojos

• Skiemenys: ne-mo-kė-to-jo-je
• žr. pagr. f. nemokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nemokėtojas.

nemokėtojoje

1. ta, kuri nemoka

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---