nemokančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nemokančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nemokantis, mot. g. nemokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokąs, nemokantis	nemoką, nemokantys	nemokanti	nemokančios	-	nemoką
kilm.	nemokančio	nemokančių	nemokančios	nemokančių	-	-
naud.	nemokančiam	nemokantiems, nemokantiem	nemokančiai	nemokančioms, nemokančiom	-	-
gal.	nemokantį	nemokančius	nemokančią	nemokančias	-	-
įnag.	nemokančiu	nemokančiais	nemokančia	nemokančiomis	-	-
viet.	nemokančiame, nemokančiam	nemokančiuose, nemokančiuos	nemokančioje, nemokančioj	nemokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nemokantysis	nemokantieji	nemokančioji	nemokančiosios	-	-
kilm.	nemokančiojo	nemokančiųjų	nemokančiosios	nemokančiųjų	-	-
naud.	nemokančiajam	nemokantiesiems	nemokančiajai	nemokančiosioms	-	-
gal.	nemokantįjį	nemokančiuosius	nemokančiąją	nemokančiąsias	-	-
įnag.	nemokančiuoju	nemokančiaisiais	nemokančiąja	nemokančiosiomis	-	-
viet.	nemokančiajame	nemokančiuosiuose	nemokančiojoje	nemokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nemokantis, mot. g. nemokanti.
• Skiemenys: ne-mo-kan-čio

nemokančio

1. tas, kuris nemoka

Etimologija

<= nemokėti, nemoka, nemokėjo <= ne- + mokėti, moka, mokėjo

---