nenervinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervinsimas, mot. g. nenervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinsimas	nenervinsimi	nenervinsima	nenervinsimos	nenervinsima	-
kilm.	nenervinsimo	nenervinsimų	nenervinsimos	nenervinsimų	-	-
naud.	nenervinsimam	nenervinsimiems	nenervinsimai	nenervinsimoms	-	-
gal.	nenervinsimą	nenervinsimus	nenervinsimą	nenervinsimas	-	-
įnag.	nenervinsimu	nenervinsimais	nenervinsima	nenervinsimomis	-	-
viet.	nenervinsimame	nenervinsimuose	nenervinsimoje	nenervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervinsimasis	nenervinsimieji	nenervinsimoji	nenervinsimosios	-	-
kilm.	nenervinsimojo	nenervinsimųjų	nenervinsimosios	nenervinsimųjų	-	-
naud.	nenervinsimajam	nenervinsimiesiems	nenervinsimajai	nenervinsimosioms	-	-
gal.	nenervinsimąjį	nenervinsimuosius	nenervinsimąją	nenervinsimąsias	-	-
įnag.	nenervinsimuoju	nenervinsimaisiais	nenervinsimąja	nenervinsimosiomis	-	-
viet.	nenervinsimajame	nenervinsimuosiuose	nenervinsimojoje	nenervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervinsimas, mot. g. nenervinsima.
• Skiemenys: ne-ner-vin-si-muo-ju

nenervinsimuoju

1. tas, kurį nenervins

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---