nenervinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nenervinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nenervinti, nenervina, nenervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nenervinu	nenervinau	nenervindavau	nenervinsiu
tu	nenervini	nenervinai	nenervindavai	nenervinsi
jis, ji	nenervina	nenervino	nenervindavo	nenervins
mes	nenerviname, nenervinam	nenervinome, nenervinom	nenervindavome, nenervindavom	nenervinsime, nenervinsim
jūs	nenervinate, nenervinat	nenervinote, nenervinot	nenervindavote, nenervindavot	nenervinsite, nenervinsit
jie, jos	nenervina	nenervino	nenervindavo	nenervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nenervinčiau		nenervintumėme, nenervintumėm, nenervintume
2 asm.	nenervintumei, nenervintum		nenervintumėte, nenervintumėt
3 asm.	nenervintų		nenervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nenervinkime, nenervinkim
2 asm.	nenervinki, nenervink		nenervinkite, nenervinkit
3 asm.	tenenervina, tenenervinie		tenenervina, tenenervinie

• žr. pagr. f. nenervinti, nenervina, nenervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nenervinąs, nenervinantis, nenervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nenervinęs, nenervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nenervindavęs, nenervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nenervinsiąs, nenervinsiantis, nenervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nenervinamas, nenervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nenervintas, nenervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nenervinsimas, nenervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nenervintinas, nenervintina.
• taip pat žr. pdlv.: nenervinant, nenervinus, nenervindavus, nenervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nenervindamas, nenervindama.
• taip pat žr. bdn.: nenervinte, nenervintinai.
• Skiemenys: ne-ner-vin-ti

nenervinti

1. priešingas veiksmas veiksmui: nervinti.

Etimologija

<= ne- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    nenervinti: bendrai

nervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nenervinti: Išvestiniai žodžiai

nenervinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nenervinti: bendrai

---

Dalyvis

nenervinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervintas, mot. g. nenervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintas	nenervinti	nenervinta	nenervintos	nenervinta	-
kilm.	nenervinto	nenervintų	nenervintos	nenervintų	-	-
naud.	nenervintam	nenervintiems	nenervintai	nenervintoms	-	-
gal.	nenervintą	nenervintus	nenervintą	nenervintas	-	-
įnag.	nenervintu	nenervintais	nenervinta	nenervintomis	-	-
viet.	nenervintame	nenervintuose	nenervintoje	nenervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintasis	nenervintieji	nenervintoji	nenervintosios	-	-
kilm.	nenervintojo	nenervintųjų	nenervintosios	nenervintųjų	-	-
naud.	nenervintajam	nenervintiesiems	nenervintajai	nenervintosioms	-	-
gal.	nenervintąjį	nenervintuosius	nenervintąją	nenervintąsias	-	-
įnag.	nenervintuoju	nenervintaisiais	nenervintąja	nenervintosiomis	-	-
viet.	nenervintajame	nenervintuosiuose	nenervintojoje	nenervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervintas, mot. g. nenervinta.
• Skiemenys: ne-ner-vin-ti

nenervinti

1. tas, kurį nenervino

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---