nenervintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenervintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenervintinas, mot. g. nenervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintinas	nenervintini	nenervintina	nenervintinos	nenervintina	-
kilm.	nenervintino	nenervintinų	nenervintinos	nenervintinų	-	-
naud.	nenervintinam	nenervintiniems	nenervintinai	nenervintinoms	-	-
gal.	nenervintiną	nenervintinus	nenervintiną	nenervintinas	-	-
įnag.	nenervintinu	nenervintinais	nenervintina	nenervintinomis	-	-
viet.	nenervintiname	nenervintinuose	nenervintinoje	nenervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenervintinasis	nenervintinieji	nenervintinoji	nenervintinosios	-	-
kilm.	nenervintinojo	nenervintinųjų	nenervintinosios	nenervintinųjų	-	-
naud.	nenervintinajam	nenervintiniesiems	nenervintinajai	nenervintinosioms	-	-
gal.	nenervintinąjį	nenervintinuosius	nenervintinąją	nenervintinąsias	-	-
įnag.	nenervintinuoju	nenervintinaisiais	nenervintinąja	nenervintinosiomis	-	-
viet.	nenervintinajame	nenervintinuosiuose	nenervintinojoje	nenervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenervintinas, mot. g. nenervintina.
• Skiemenys: ne-ner-vin-ti-nų-jų

nenervintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nenervinti

Etimologija

<= nenervinti, nenervina, nenervino <= ne- + nervinti, nervina, nervino

---