nepadirbančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepadirbančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepadirbantis, mot. g. nepadirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepadirbąs, nepadirbantis	nepadirbą, nepadirbantys	nepadirbanti	nepadirbančios	-	nepadirbą
kilm.	nepadirbančio	nepadirbančių	nepadirbančios	nepadirbančių	-	-
naud.	nepadirbančiam	nepadirbantiems, nepadirbantiem	nepadirbančiai	nepadirbančioms, nepadirbančiom	-	-
gal.	nepadirbantį	nepadirbančius	nepadirbančią	nepadirbančias	-	-
įnag.	nepadirbančiu	nepadirbančiais	nepadirbančia	nepadirbančiomis	-	-
viet.	nepadirbančiame, nepadirbančiam	nepadirbančiuose, nepadirbančiuos	nepadirbančioje, nepadirbančioj	nepadirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepadirbantysis	nepadirbantieji	nepadirbančioji	nepadirbančiosios	-	-
kilm.	nepadirbančiojo	nepadirbančiųjų	nepadirbančiosios	nepadirbančiųjų	-	-
naud.	nepadirbančiajam	nepadirbantiesiems	nepadirbančiajai	nepadirbančiosioms	-	-
gal.	nepadirbantįjį	nepadirbančiuosius	nepadirbančiąją	nepadirbančiąsias	-	-
įnag.	nepadirbančiuoju	nepadirbančiaisiais	nepadirbančiąja	nepadirbančiosiomis	-	-
viet.	nepadirbančiajame	nepadirbančiuosiuose	nepadirbančiojoje	nepadirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepadirbantis, mot. g. nepadirbanti.
• Skiemenys: ne-pa-dir-ban-čiuo-ju

nepadirbančiuoju

1. tas, kuris nepadirba

Etimologija

<= nepadirbti, nepadirba, nepadirbo <= ne- + padirbti, padirba, padirbo <= pa- + dirbti, dirba, dirbo

---