nepakiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepakiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepakiltas, mot. g. nepakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepakiltas	nepakilti	nepakilta	nepakiltos	nepakilta	-
kilm.	nepakilto	nepakiltų	nepakiltos	nepakiltų	-	-
naud.	nepakiltam	nepakiltiems	nepakiltai	nepakiltoms	-	-
gal.	nepakiltą	nepakiltus	nepakiltą	nepakiltas	-	-
įnag.	nepakiltu	nepakiltais	nepakilta	nepakiltomis	-	-
viet.	nepakiltame	nepakiltuose	nepakiltoje	nepakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepakiltasis	nepakiltieji	nepakiltoji	nepakiltosios	-	-
kilm.	nepakiltojo	nepakiltųjų	nepakiltosios	nepakiltųjų	-	-
naud.	nepakiltajam	nepakiltiesiems	nepakiltajai	nepakiltosioms	-	-
gal.	nepakiltąjį	nepakiltuosius	nepakiltąją	nepakiltąsias	-	-
įnag.	nepakiltuoju	nepakiltaisiais	nepakiltąja	nepakiltosiomis	-	-
viet.	nepakiltajame	nepakiltuosiuose	nepakiltojoje	nepakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepakiltas, mot. g. nepakilta.
• Skiemenys: ne-pa-kil-tu

nepakiltu

1. tas, kurį nepakilo

Etimologija

<= nepakilti, nepakyla, nepakilo <= ne- + pakilti, pakyla, pakilo <= pa- + kilti, kyla, kilo

---