pakilo
Veiksmažodis
taisyti
pakilo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pakyląs, pakylantis, pakylanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pakilęs, pakilusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pakildavęs, pakildavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pakilsiąs, pakilsiantis, pakilsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pakylamas, pakylama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pakiltas, pakilta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pakilsimas, pakilsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: pakiltinas, pakiltina.
- taip pat žr. pdlv.: pakylant, pakilus, pakildavus, pakilsiant.
- taip pat žr. psdlv.: pakildamas, pakildama.
- taip pat žr. bdn.: pakilte, pakiltinai.
- Skiemenys: pa-ki-lo
- užlipti kur aukštai:
- Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną.
- pasikelti aukštyn:
- Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga.
- atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus:
- Svečias netrukus pakilo ir išsidangino.
- (prk.) patekėti (apie saulę, mėnulį):
- Saulutė pakìlo, kai buvom prie Rusnės.
- pradėti judėti prieš ką, sukilti:
- Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin.
- staiga pradėti ką veikti:
- Mes pakilome šviesą platinti.
- pasirengti kur:
- Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia.
- išsidanginti, išsigabenti:
- Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams.
- pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę):
- Pakilus upė raitosi vaga.
- pasidaryti garbingesniam:
- Marius pakilo dėl savo narsybės kovose.
- padidėti, pastiprėti:
- Naktį šaltis žymiai pakilo.
- pabrangti:
- Pakìlo arkliai, o mes to pokylio nežinojom.
- pagerėti:
- Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė.
- išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
- Pyragai par daug pakils.
- atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę):
- Padėk tą pieną ant kuknės, ans pakìls.
- ištinti:
- Tau kairysis žandas pakìlęs.
- atsirasti, prasidėti:
- Pakilo bildesys, klegesys.
- paaugti:
- Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas.
- prasigyventi, praturtėti:
- Pakilo jie su krautuve.
- užpykti:
- Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų.
- pasidaryti aukštesnio tono:
- Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo.
- geisti patino (apie gyvulius):
- Kumelė pakìlus į kumelį.
Etimologija
taisyti
Sinonimai
taisytiAntonimai
taisytiIšvestiniai žodžiai
taisytiIšraiškos arba posakiai
taisyti pakilo: Išraiškos arba posakiai
|
Vertimai
taisyti pakilo: bendrai