sukilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sukilti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sukilti, sukyla, sukilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sukylu	sukilau	sukildavau	sukilsiu
tu	sukyli	sukilai	sukildavai	sukilsi
jis, ji	sukyla	sukilo	sukildavo	sukils
mes	sukylame, sukylam	sukilome, sukilom	sukildavome, sukildavom	sukilsime, sukilsim
jūs	sukylate, sukylat	sukilote, sukilot	sukildavote, sukildavot	sukilsite, sukilsit
jie, jos	sukyla	sukilo	sukildavo	sukils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sukilčiau		sukiltumėme, sukiltumėm, sukiltume
2 asm.	sukiltumei, sukiltum		sukiltumėte, sukiltumėt
3 asm.	sukiltų		sukiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sukilkime, sukilkim
2 asm.	sukilki, sukilk		sukilkite, sukilkit
3 asm.	tesukyla, tesukylie		tesukyla, tesukylie

• žr. pagr. f. sukilti, sukyla, sukilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sukyląs, sukylantis, sukylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sukilęs, sukilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sukildavęs, sukildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sukilsiąs, sukilsiantis, sukilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sukylamas, sukylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sukiltas, sukilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sukilsimas, sukilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sukiltinas, sukiltina.
• taip pat žr. pdlv.: sukylant, sukilus, sukildavus, sukilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sukildamas, sukildama.
• taip pat žr. bdn.: sukilte, sukiltinai.
• Skiemenys: su-kil-ti

sukilti

1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti:
   • Vienu sykiu sukilo nuo stalo.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką):
   • Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę.
3. sukrusti, sujusti ką veikti:
   • Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti.
4. visiems atgyti, pradėti judėti:
   • Ant to balso sukìlo visas dvaras.
5. imti augti:
   • Po šito lietaus sukilo bulvės.
6. įsibanguoti:
   • Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai.
7. pakilti, prasidėti:
   • Vėtra sukyla.
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną):
   • Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas.

Etimologija

<= su- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    sukilti: bendrai

nesukilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sukilti: Išvestiniai žodžiai

nesukilti (lt) (neig. )

sukilimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  sukilti: bendrai

---

Dalyvis

sukilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sukiltas, mot. g. sukilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltas	sukilti	sukilta	sukiltos	sukilta	-
kilm.	sukilto	sukiltų	sukiltos	sukiltų	-	-
naud.	sukiltam	sukiltiems	sukiltai	sukiltoms	-	-
gal.	sukiltą	sukiltus	sukiltą	sukiltas	-	-
įnag.	sukiltu	sukiltais	sukilta	sukiltomis	-	-
viet.	sukiltame	sukiltuose	sukiltoje	sukiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltasis	sukiltieji	sukiltoji	sukiltosios	-	-
kilm.	sukiltojo	sukiltųjų	sukiltosios	sukiltųjų	-	-
naud.	sukiltajam	sukiltiesiems	sukiltajai	sukiltosioms	-	-
gal.	sukiltąjį	sukiltuosius	sukiltąją	sukiltąsias	-	-
įnag.	sukiltuoju	sukiltaisiais	sukiltąja	sukiltosiomis	-	-
viet.	sukiltajame	sukiltuosiuose	sukiltojoje	sukiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sukiltas, mot. g. sukilta.
• Skiemenys: su-kil-ti

sukilti

1. tas, kurį sukilo

Etimologija

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---