nepamokėsiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepamokėsiančioji (būs. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepamokėsiantis, mot. g. nepamokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamokėsiąs, nepamokėsiantis	nepamokėsią, nepamokėsiantys	nepamokėsianti	nepamokėsiančios	-	nepamokėsią
kilm.	nepamokėsiančio	nepamokėsiančių	nepamokėsiančios	nepamokėsiančių	-	-
naud.	nepamokėsiančiam	nepamokėsiantiems, nepamokėsiantiem	nepamokėsiančiai	nepamokėsiančioms, nepamokėsiančiom	-	-
gal.	nepamokėsiantį	nepamokėsiančius	nepamokėsiančią	nepamokėsiančias	-	-
įnag.	nepamokėsiančiu	nepamokėsiančiais	nepamokėsiančia	nepamokėsiančiomis	-	-
viet.	nepamokėsiančiame, nepamokėsiančiam	nepamokėsiančiuose, nepamokėsiančiuos	nepamokėsiančioje, nepamokėsiančioj	nepamokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepamokėsiantysis	nepamokėsiantieji	nepamokėsiančioji	nepamokėsiančiosios	-	-
kilm.	nepamokėsiančiojo	nepamokėsiančiųjų	nepamokėsiančiosios	nepamokėsiančiųjų	-	-
naud.	nepamokėsiančiajam	nepamokėsiantiesiems	nepamokėsiančiajai	nepamokėsiančiosioms	-	-
gal.	nepamokėsiantįjį	nepamokėsiančiuosius	nepamokėsiančiąją	nepamokėsiančiąsias	-	-
įnag.	nepamokėsiančiuoju	nepamokėsiančiaisiais	nepamokėsiančiąja	nepamokėsiančiosiomis	-	-
viet.	nepamokėsiančiajame	nepamokėsiančiuosiuose	nepamokėsiančiojoje	nepamokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepamokėsiantis, mot. g. nepamokėsianti.
• Skiemenys: ne-pa-mo-kė-sian-čio-ji

nepamokėsiančioji

1. ta, kuri nepamokės

Etimologija

<= nepamokėti, nepamoka, nepamokėjo <= ne- + pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---