nepaprieštarausimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaprieštarausimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaprieštarausimas, mot. g. nepaprieštarausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarausimas	nepaprieštarausimi	nepaprieštarausima	nepaprieštarausimos	nepaprieštarausima	-
kilm.	nepaprieštarausimo	nepaprieštarausimų	nepaprieštarausimos	nepaprieštarausimų	-	-
naud.	nepaprieštarausimam	nepaprieštarausimiems	nepaprieštarausimai	nepaprieštarausimoms	-	-
gal.	nepaprieštarausimą	nepaprieštarausimus	nepaprieštarausimą	nepaprieštarausimas	-	-
įnag.	nepaprieštarausimu	nepaprieštarausimais	nepaprieštarausima	nepaprieštarausimomis	-	-
viet.	nepaprieštarausimame	nepaprieštarausimuose	nepaprieštarausimoje	nepaprieštarausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarausimasis	nepaprieštarausimieji	nepaprieštarausimoji	nepaprieštarausimosios	-	-
kilm.	nepaprieštarausimojo	nepaprieštarausimųjų	nepaprieštarausimosios	nepaprieštarausimųjų	-	-
naud.	nepaprieštarausimajam	nepaprieštarausimiesiems	nepaprieštarausimajai	nepaprieštarausimosioms	-	-
gal.	nepaprieštarausimąjį	nepaprieštarausimuosius	nepaprieštarausimąją	nepaprieštarausimąsias	-	-
įnag.	nepaprieštarausimuoju	nepaprieštarausimaisiais	nepaprieštarausimąja	nepaprieštarausimosiomis	-	-
viet.	nepaprieštarausimajame	nepaprieštarausimuosiuose	nepaprieštarausimojoje	nepaprieštarausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštarausimas, mot. g. nepaprieštarausima.
• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-si-mu

nepaprieštarausimu

1. tas, kurį nepaprieštaraus

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---