prieštarauja

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prieštarauja (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prieštarauju	prieštaravau	prieštaraudavau	prieštarausiu
tu	prieštarauji	prieštaravai	prieštaraudavai	prieštarausi
jis, ji	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
mes	prieštaraujame, prieštaraujam	prieštaravome, prieštaravom	prieštaraudavome, prieštaraudavom	prieštarausime, prieštarausim
jūs	prieštaraujate, prieštaraujat	prieštaravote, prieštaravot	prieštaraudavote, prieštaraudavot	prieštarausite, prieštarausit
jie, jos	prieštarauja	prieštaravo	prieštaraudavo	prieštaraus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prieštaraučiau		prieštarautumėme, prieštarautumėm, prieštarautume
2 asm.	prieštarautumei, prieštarautum		prieštarautumėte, prieštarautumėt
3 asm.	prieštarautų		prieštarautų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prieštaraukime, prieštaraukim
2 asm.	prieštarauki, prieštarauk		prieštaraukite, prieštaraukit
3 asm.	teprieštarauja, teprieštaraujie		teprieštarauja, teprieštaraujie

• žr. pagr. f. prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prieštaraująs, prieštaraujantis, prieštaraujanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prieštaravęs, prieštaravusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prieštaraudavęs, prieštaraudavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prieštarausiąs, prieštarausiantis, prieštarausianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prieštaraujamas, prieštaraujama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prieštarautas, prieštarauta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prieštarausimas, prieštarausima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prieštarautinas, prieštarautina.
• taip pat žr. pdlv.: prieštaraujant, prieštaravus, prieštaraudavus, prieštarausiant.
• taip pat žr. psdlv.: prieštaraudamas, prieštaraudama.
• taip pat žr. bdn.: prieštaraute, prieštarautinai.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-ja

prieštarauja

1. nesutikti, ginčytis:
   • Kas tai yra, kad šiandien visi kaip susitarę drįstate man prieštarauti!
2. vienam kitą neigti, neatitikti:
   • Jie nemoka logiškai galvoti, nuolat sau prieštarauja.

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Sinonimai

    prieštarauja: bendrai

priešgyniauti (lt) priešingauti (lt)

atbulauti (lt) (šnek.) oponuoti (lt)

Antonimai

    prieštarauja: bendrai

neprieštarauja (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prieštarauja: Išvestiniai žodžiai

neprieštarauti (lt) (neig. ) paprieštarauti (lt) prieštarautojas (lt) (vyr. g.)

prieštarautoja (lt) (mot. g.) prieštaravimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  prieštarauja: bendrai

---