Veiksmažodis; pagrindinės formos: prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
prieštarauju
|
prieštaravau
|
prieštaraudavau
|
prieštarausiu
|
tu
|
prieštarauji
|
prieštaravai
|
prieštaraudavai
|
prieštarausi
|
jis, ji
|
prieštarauja
|
prieštaravo
|
prieštaraudavo
|
prieštaraus
|
mes
|
prieštaraujame, prieštaraujam
|
prieštaravome, prieštaravom
|
prieštaraudavome, prieštaraudavom
|
prieštarausime, prieštarausim
|
jūs
|
prieštaraujate, prieštaraujat
|
prieštaravote, prieštaravot
|
prieštaraudavote, prieštaraudavot
|
prieštarausite, prieštarausit
|
jie, jos
|
prieštarauja
|
prieštaravo
|
prieštaraudavo
|
prieštaraus
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
prieštaraučiau
|
prieštarautumėme, prieštarautumėm, prieštarautume
|
2 asm.
|
prieštarautumei, prieštarautum
|
prieštarautumėte, prieštarautumėt
|
3 asm.
|
prieštarautų
|
prieštarautų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
prieštaraukime, prieštaraukim
|
2 asm.
|
prieštarauki, prieštarauk
|
prieštaraukite, prieštaraukit
|
3 asm.
|
teprieštarauja, teprieštaraujie
|
teprieštarauja, teprieštaraujie
|
prieštarautų
prieštarautų
- tas, kurį prieštaravo
<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo
prieštarautų (tarm.| ryt.)
<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo