prieštarautojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieštarautojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautas	prieštarauti	prieštarauta	prieštarautos	prieštarauta	-
kilm.	prieštarauto	prieštarautų	prieštarautos	prieštarautų	-	-
naud.	prieštarautam	prieštarautiems	prieštarautai	prieštarautoms	-	-
gal.	prieštarautą	prieštarautus	prieštarautą	prieštarautas	-	-
įnag.	prieštarautu	prieštarautais	prieštarauta	prieštarautomis	-	-
viet.	prieštarautame	prieštarautuose	prieštarautoje	prieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautasis	prieštarautieji	prieštarautoji	prieštarautosios	-	-
kilm.	prieštarautojo	prieštarautųjų	prieštarautosios	prieštarautųjų	-	-
naud.	prieštarautajam	prieštarautiesiems	prieštarautajai	prieštarautosioms	-	-
gal.	prieštarautąjį	prieštarautuosius	prieštarautąją	prieštarautąsias	-	-
įnag.	prieštarautuoju	prieštarautaisiais	prieštarautąja	prieštarautosiomis	-	-
viet.	prieštarautajame	prieštarautuosiuose	prieštarautojoje	prieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautas, mot. g. prieštarauta.
• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-jo-je

prieštarautojoje

1. ta, kurią prieštaravo

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---

Daiktavardis

prieštarautojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautoja	prieštarautojos
kilm.	prieštarautojos	prieštarautojų
naud.	prieštarautojai	prieštarautojoms
gal.	prieštarautoją	prieštarautojas
įnag.	prieštarautoja	prieštarautojomis
viet.	prieštarautojoje	prieštarautojose
šauksm.	prieštarautoja	prieštarautojos

• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-jo-je
• žr. pagr. f. prieštarautoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautojas.

prieštarautojoje

1. ta, kuri prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---