prieštarautoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prieštarautoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieštarautoja	prieštarautojos
kilm.	prieštarautojos	prieštarautojų
naud.	prieštarautojai	prieštarautojoms
gal.	prieštarautoją	prieštarautojas
įnag.	prieštarautoja	prieštarautojomis
viet.	prieštarautojoje	prieštarautojose
šauksm.	prieštarautoja	prieštarautojos

• Skiemenys: prieš-ta-rau-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prieštarautojas.

prieštarautoja

1. ta, kuri prieštarauja

Etimologija

<= prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

Antonimai

    prieštarautoja: bendrai

neprieštarautoja (lt)

Vertimai

  prieštarautoja: bendrai

---