neprieštarauti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neprieštarauti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neprieštarauju	neprieštaravau	neprieštaraudavau	neprieštarausiu
tu	neprieštarauji	neprieštaravai	neprieštaraudavai	neprieštarausi
jis, ji	neprieštarauja	neprieštaravo	neprieštaraudavo	neprieštaraus
mes	neprieštaraujame, neprieštaraujam	neprieštaravome, neprieštaravom	neprieštaraudavome, neprieštaraudavom	neprieštarausime, neprieštarausim
jūs	neprieštaraujate, neprieštaraujat	neprieštaravote, neprieštaravot	neprieštaraudavote, neprieštaraudavot	neprieštarausite, neprieštarausit
jie, jos	neprieštarauja	neprieštaravo	neprieštaraudavo	neprieštaraus
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neprieštaraučiau		neprieštarautumėme, neprieštarautumėm, neprieštarautume
2 asm.	neprieštarautumei, neprieštarautum		neprieštarautumėte, neprieštarautumėt
3 asm.	neprieštarautų		neprieštarautų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neprieštaraukime, neprieštaraukim
2 asm.	neprieštarauki, neprieštarauk		neprieštaraukite, neprieštaraukit
3 asm.	teneprieštarauja, teneprieštaraujie		teneprieštarauja, teneprieštaraujie

• žr. pagr. f. neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neprieštaraująs, neprieštaraujantis, neprieštaraujanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neprieštaravęs, neprieštaravusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neprieštaraudavęs, neprieštaraudavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neprieštarausiąs, neprieštarausiantis, neprieštarausianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neprieštaraujamas, neprieštaraujama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neprieštarautas, neprieštarauta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neprieštarausimas, neprieštarausima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neprieštarautinas, neprieštarautina.
• taip pat žr. pdlv.: neprieštaraujant, neprieštaravus, neprieštaraudavus, neprieštarausiant.
• taip pat žr. psdlv.: neprieštaraudamas, neprieštaraudama.
• taip pat žr. bdn.: neprieštaraute, neprieštarautinai.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-ti

neprieštarauti

1. priešingas veiksmas veiksmui: prieštarauti.

Etimologija

<= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

Antonimai

    neprieštarauti: bendrai

prieštarauti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neprieštarauti: Išvestiniai žodžiai

neprieštarautojas (lt) (vyr. g.) neprieštarautoja (lt) (mot. g.)

neprieštaravimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neprieštarauti: bendrai

---

Dalyvis

neprieštarauti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprieštarautas, mot. g. neprieštarauta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautas	neprieštarauti	neprieštarauta	neprieštarautos	neprieštarauta	-
kilm.	neprieštarauto	neprieštarautų	neprieštarautos	neprieštarautų	-	-
naud.	neprieštarautam	neprieštarautiems	neprieštarautai	neprieštarautoms	-	-
gal.	neprieštarautą	neprieštarautus	neprieštarautą	neprieštarautas	-	-
įnag.	neprieštarautu	neprieštarautais	neprieštarauta	neprieštarautomis	-	-
viet.	neprieštarautame	neprieštarautuose	neprieštarautoje	neprieštarautose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprieštarautasis	neprieštarautieji	neprieštarautoji	neprieštarautosios	-	-
kilm.	neprieštarautojo	neprieštarautųjų	neprieštarautosios	neprieštarautųjų	-	-
naud.	neprieštarautajam	neprieštarautiesiems	neprieštarautajai	neprieštarautosioms	-	-
gal.	neprieštarautąjį	neprieštarautuosius	neprieštarautąją	neprieštarautąsias	-	-
įnag.	neprieštarautuoju	neprieštarautaisiais	neprieštarautąja	neprieštarautosiomis	-	-
viet.	neprieštarautajame	neprieštarautuosiuose	neprieštarautojoje	neprieštarautosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprieštarautas, mot. g. neprieštarauta.
• Skiemenys: ne-prieš-ta-rau-ti

neprieštarauti

1. tas, kurį neprieštaravo

Etimologija

<= neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo <= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---