Veiksmažodis; pagrindinės formos: neprieštarauti, neprieštarauja, neprieštaravo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neprieštarauju
|
neprieštaravau
|
neprieštaraudavau
|
neprieštarausiu
|
tu
|
neprieštarauji
|
neprieštaravai
|
neprieštaraudavai
|
neprieštarausi
|
jis, ji
|
neprieštarauja
|
neprieštaravo
|
neprieštaraudavo
|
neprieštaraus
|
mes
|
neprieštaraujame, neprieštaraujam
|
neprieštaravome, neprieštaravom
|
neprieštaraudavome, neprieštaraudavom
|
neprieštarausime, neprieštarausim
|
jūs
|
neprieštaraujate, neprieštaraujat
|
neprieštaravote, neprieštaravot
|
neprieštaraudavote, neprieštaraudavot
|
neprieštarausite, neprieštarausit
|
jie, jos
|
neprieštarauja
|
neprieštaravo
|
neprieštaraudavo
|
neprieštaraus
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neprieštaraučiau
|
neprieštarautumėme, neprieštarautumėm, neprieštarautume
|
2 asm.
|
neprieštarautumei, neprieštarautum
|
neprieštarautumėte, neprieštarautumėt
|
3 asm.
|
neprieštarautų
|
neprieštarautų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neprieštaraukime, neprieštaraukim
|
2 asm.
|
neprieštarauki, neprieštarauk
|
neprieštaraukite, neprieštaraukit
|
3 asm.
|
teneprieštarauja, teneprieštaraujie
|
teneprieštarauja, teneprieštaraujie
|
neprieštaraudavote
<= ne- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo