nepaprieštarautojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepaprieštarautojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaprieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautojas	nepaprieštarautojai
kilm.	nepaprieštarautojo	nepaprieštarautojų
naud.	nepaprieštarautojui	nepaprieštarautojams
gal.	nepaprieštarautoją	nepaprieštarautojus
įnag.	nepaprieštarautoju	nepaprieštarautojais
viet.	nepaprieštarautojuje	nepaprieštarautojuose
šauksm.	nepaprieštarautojau	nepaprieštarautojai

• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepaprieštarautoja.

nepaprieštarautojas

1. tas, kuris nepaprieštarauja

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

Antonimai

    nepaprieštarautojas: bendrai

paprieštarautojas (lt)

Vertimai

  nepaprieštarautojas: bendrai

---

Daiktavardis

nepaprieštarautojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaprieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautoja	nepaprieštarautojos
kilm.	nepaprieštarautojos	nepaprieštarautojų
naud.	nepaprieštarautojai	nepaprieštarautojoms
gal.	nepaprieštarautoją	nepaprieštarautojas
įnag.	nepaprieštarautoja	nepaprieštarautojomis
viet.	nepaprieštarautojoje	nepaprieštarautojose
šauksm.	nepaprieštarautoja	nepaprieštarautojos

• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-to-jas
• žr. pagr. f. nepaprieštarautoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepaprieštarautojas.

nepaprieštarautojas

1. ta, kuri nepaprieštarauja

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---